- kibirkštė
- kìbirkštė sf. (1), kibir̃kštė (2) žr. 1 kibirkštis 1: Gavo gerą akibrūkštą, net kibirkštės pasipylė TŽV617. Šoksta akysan kai kibirkštė Švnč. Kavolius kap gurina kukiu, tai kibir̃kštės lekia Onš. Kìbirkštė kai užgęsta, dzindra lienka Šr. Kai kūju duoda, kìbirkštės lekia šonuosna Gdr. Kai daviau kaltu, tai net kìbirkštės paspylė Dbk. Tep maišo [krosnį], kad net kibir̃kštės laksto Plm. Neikie, mergele, tu už bernelio: rasi mošelę kaip kibirkštėlę (labai smarkią, piktą) Trak.
Dictionary of the Lithuanian Language.